heuristinis mokymas

heuristinis mokymas statusas T sritis švietimas apibrėžtis Didaktinė kryptis, grindžiama pažiūra, kad mokymo esmę sudaro pagalba mokiniams savarankiškai ieškoti atsakymų į kylančius mokslo ir gyvenimo klausimus. Šios krypties pradininkas – antikinės Graikijos filosofas ir pedagogas Sokratas (apie 469–399 m. pr. Kr.). Jis iškėlė mintį, kad žmogus savarankiškai turi rasti tiesą, išsiaiškinti nežinomus dalykus. Tik savarankiškai rasta tiesa tampa vidine vertybe, kuri skatina teisingai veikti ir elgtis. Tokia tiesa yra gėris, dorybė. Šią Sokrato mintį patvirtino psichologinių ir pedagoginių tyrimų išvados. Ją reikia laikyti ir šiuolaikinio mokymo bei auklėjimo pagrindu. Sokratas buvo daugiau auklėtojas negu mokytojas. Su mokiniais jis sprendė dorovės, pasaulėžiūros, elgesio klausimus. Gamtos pažinimas jam mažai rūpėjo, nes manė, kad jos pažinti negalima. Pažinti esą galima tik save. Vėlesniais laikais tai buvo paneigta. Bet požiūris į savistabos ir savianalizės, savęs pažinimo reikšmę aktualus ir šiandien. Sokratas sukūrė metodą, kuriuo mokinys, pedagogo vadovaujamas, savarankiškai mąstydamas, sužinotų, naujų dalykų. Šį metodą jis pavadino majeutika (gr. maieutikos – pribuvėja). Vėliau toks pokalbis gavo sokratiškojo pokalbio pavadinimą. Pritaikytas mokyti, jis vadinamas heuristiniu pokalbiu. Sokratiškojo pokalbio struktūra tokia: 1) keliama mintis, kad atsakymas į klausimą nepakankamai pagrįstas, naivus ar neteisingas; to pasiekiama ironizuojant mokinio atsakymo logines klaidas, neteisingą požiūrį, neišsamias žinias (Sokrato ironija); 2) skatinamas noras rasti teisingą atsakymą ir jo ieškoma samprotaujant; 3) aukštesnio žinojimo – įžvalgos – staigus atsiradimas; 4) apsisprendimas veikti remiantis naujomis žiniomis. Pritaikyta šiuolaikiniam mokymui heuristinio pokalbio struktūra gali būti tokia: 1) iškeliamas klausimas; 2) pateikiami atsakymai (mokiniai atsako į mokytojo klausimus); 3) išsiaiškinama, kad žinios nepakankamos, kad esama klaidingų teiginių; 4) pokalbiu skatinama ieškoti teisingų atsakymų; 5) nagrinėjami pateikti pavyzdžiai (pvz., sakinių nagrinėjimas); 6) savarankiškai daromos išvados. kilmė gr. heuriskein – rasti, atskleisti atitikmenys: angl. heuristic teaching vok. heuristischer Unterricht rus. эвристическое обучение